- burkuonėlis
- 2 burkuonė̃lis, -ė smob. (2) malon. mielasis: Prisiartink, mano burkuonėli, ir parodyk, ką turi rš. Tu pračiulbėsi, mano burkuonėle rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.
burkuonėlis — 1 burkuonė̃lis sm. (2) malon. karvelis: Karvelėli burkuonė̃li, netupėki prie kelelio TŽI236 … Dictionary of the Lithuanian Language
brukuonėlis — brukuonė̃lis sm. (2) žr. 1 burkuonėlis: Kad pavirsčiau brukuoneliu, o, kaip meiliai aš brukuočiau LTR(Plt) … Dictionary of the Lithuanian Language
brūkuočėlis — brūkuočė̃lis sm. (2) žr. 1 burkuonėlis: Karveleli, brūkuočẽli, tu nuskriskie kraštan marių LTR(Tvr) … Dictionary of the Lithuanian Language
burkuonas — burkuõnas sm. Š žr. 1 burkuonėlis … Dictionary of the Lithuanian Language
burkūnėlis — burkūnė̃lis sm. (2) žr. 1 burkuonėlis: Karvelėli, burkūnėli, ko tu burkuoji? LTR(Šl) … Dictionary of the Lithuanian Language
užburkuoti — 1. intr. imti burkuoti: Aš užburkuotau kai burkuonėlis LTR(Kb). 2. refl. užsikalbėti meiliai: Mat kaip užsiburkavo svirnely P.Vaičiūn. burkuoti; atsiburkuoti; įburkuoti; išburkuoti; suburkuoti … Dictionary of the Lithuanian Language